17:23

Ateinu kavos. Prieš tai pereinu knygyną. Nerandu naujų Erlicko knygų, kas paneigia mano įsitikinimą, kad Juozas – geras marketingistas, nes jei jau leidžia, tai prieš Kalėdas arba prieš tėčio gimtadienį.

Situacija nepagerina mano veido. O mano veidas atrodo tikrai blogai – pusę nakties svarstau, ar čia tik ne šventiškasis roto virusas, pusę dienos miegu, kitą pusę žiūriu Game of Thrones (nes reikia suprasti tą Winter is coming). Pakeliui dar pradedu tikėti močiutės pranašyste, kad kuo toliau, tuo viskas blogiau.

Tai štai su tokiu veidu prieinu savo kavos ir pradedu pirmą human interaction per visą dieną. Dialogas, kurį planuoju, yra labiau monologas ir pagal mano scenarijų skamba maždaug taip: labas-kavos-su-pienu-vidutinę. Pasiimu kavą, užspaudžiu dangtelį ir išeinu. Bet čia kavos darytojai, vaikinas (toliau V) ir mergina (toliau M), viską sujaukia.

Jie pradeda su manimi kalbėtis.

M (nei iš šio, nei iš to): Tai ar visas knygas pažiūrėjai?
A (absoliučiai išmušta iš vėžių): Amm. Nevisas, daug čia jų. Man juodos kavos su pienu.
V (racionaliai): Kokio dydžio?
A (bando grįžti į vėžes): Vidutinę.
M (kažko klausia, kažką pasakoja)
A (nebepamena ką, nes vis dar nesupranta, kas vyksta)
A (įtariai ir galvodama, kad tikriausiai vakar atėjo pardavimų vadovas ir liepė visus gražiai kalbinti, nes taip reikia, nes Kalėdos, nes jaukiau, nes gal dar pyrago pakalbintieji nusipirks): Why are you so chatty?

Klausimas sekundei pakimba ore. Panašu, kad mano straight-forward įgyja naujų spalvų.

V/M (trumpam susižvalgo ir toliau ramiai šypsosi): Ai šiaip, tokia gera nuotaika.
A (nori prasmegti skradžiai žemę): Atsiprašau, sunku man šiandien kalbėti, nekokia diena.
M (tiesiai į širdį): Fiziškai ar morališkai?
A (pameluoja): Fiziškai labiau.
M (skaito A kaip knygą): O gal ir taip, ir taip?
 
Ir aš stoviu vidury kavinės visiškai pasimetusi, nes visi metai kažkaip susideda į šitą akimirką. Ir man pasidaro labai gėda – ne dėl savo tiesaus klausimo, o dėl įtarių pagalvojimų prieš jį. Ir suprantu, kad močiutė might be right. Kuo toliau – tuo mes įtariau. O todėl gal ir blogiau.

Ir palinkiu sau nebeieškoti gerumo priežasčių. Ir būti šiek tiek naivesnei. Bent truputį. Bent kas antrą penktadienį.